"Hamas" atakos aidai (2): kodėl pasaulis iki šiol ignoruoja nepaneigiamą Rusijos pėdsaką vedantį Rugsėjo 11-osios teroro aktų link?

Dviejų artimiausių Osamos bin Ladeno bendražygių ryšiai su Kremliumi jau seniai atskleisti, tačiau nedaug kam rūpi net faktai, leidžiantys įtarti, kad 2001 metų ataka galėjo būti sumanyta Maskvoje

2001 metų birželio 16 dieną Slovėnijoje, Brdo pilyje įvyko pirmasis tuomet jau antrus prezidentavimo metus Rusijos vadovo poste pradėjusio buvusio KGB agento Vladimiro Putino, prieš kelioliką metų asmeniškai koordinavusio Sovietų Sąjungos remtų teroristų veiklą, ir JAV prezidento poste kojas dar tik pradėjusio apšilti George’o W.Busho aukščiausiojo lygio susitikimas.

Būtent šiame susitikime nuskambėjo garsioji G.W.Busho frazė, kad jis pažvelgė tiesiai V.Putinui į sielą ir jį nudžiugino tai, ką išvydo.

Tiksliau frazė skambėjo taip:

"Pažvelgiau žmogui į akis. Man jis pasirodė labai tiesus ir patikimas. Mūsų dialogas buvo labai geras... Galėjau pajusti jo sielą. […] Tai - labai konstruktyvių santykių pradžia. Aš nekviesčiau jo į savo rančą, jeigu nepasitikėčiau juo".

Mažiau negu po trijų mėnesių pasaulį sudrebino Rugsėjo 11-osios teroras. V.Putinas buvo pirmasis pasaulio lyderis, paskambinęs G.W.Bushui ir pareiškęs solidarumą. Dar po poros mėnesių V.Putinas jau asmeniškai stovėjo bokštų dvynių griūties vietoje Niujorke, pagebdamas teroro aukas.

Rusija siūlė JAV ir politinę paramą - netgi galėjo atrodyti, kad pats Kremlius ėmė sukti savo politiką glaudesnio bendradarbiavimo su JAV link.

Ar galėjo tokioje atmosferoje kas nors net pagalvoti, jog už pačių Rugsėjo 11-osios atakų verta rimtai paieškoti visuomet terorizmą rėmusio Kremliaus pėdsakų? Ar galėjo, kai JAV jau senokai buvo įsitikinusios, kad Rusija joms jokio pavojaus nebekelia ir tikriausiai niekuomet nebekels.

Vakarai itin ilgai tikėjo, kad Rusija ne tik gali būti, bet ir yra partnerė kovoje prieš terorizmą ir kad ta kova yra ir Kremliaus interesas. Net tam, jog suprastų, kad Maskva toli gražu nėra patikimas partneris šioje kovoje ir bent jau pradėtų apie tai viešai kalbėti, Vakarams prireikė itin daug laiko.

Tačiau šiandien, kai “Hamas” atakos prieš Izraelį ne be pagrindo lyginamos su Rugsėjo 11-osios teroro aktais JAV, verta dar kartą pažvelgti į viešai žinomus pėdsakus, vedančius prie Rusijos prisidėjimo prie Rugsėjo 11-osios siaubo - didžiausiais teroro išpuoliais žmonijos istorijoje vadintų atakų.

Nes šis naujas žvilgsnis (beje, aš apie tuos pėdsakus jau keletą kartų esu viešai kalbėjęs ir rašęs, bet dar niekuomet nebandžiau jų pateikti taip nuosekliai ir sistemiškai, kaip pabandysiu šį kartą) ne tik padės suprasti, kodėl aš taip nuosekliai “Hamas” atakų kontekste bandau parodyti platesnį paveikslą - kreipti žvilgsnį net ne į pačius palestiniečių teroristus, ne į Iraną, apie kurį šnekama daug, o būtent į Rusiją.

Visas šis istorinis, kontekstas, kuris, beje, paremtas tikrai ne sąmokslo terorijomis, o labai rimtais vienas kitą papildančiais faktais ir liudijimais, mano įsitikinimu, turi padėti suprasti tiek tai, kas iš tiesų vyksta šiandien, tiek ir tai, ką apskritai yra pajėgi padaryti Rusija teroristų rankomis. Ir, žinoma, ko ji siekia.