Lenkijos ateitį, labiausiai tikėtina, nulems "Trečiasis kelias"

Kai šios dienos rinkimus kai kas vadina ne vien svarbiausiais pačioje Lenkijoje nuo 1989 metų, bet ir svarbiausiais Europoje, verta pažvelgti, kokie rezultatai būtų naudingiausi Lietuvai

“Trečiasis Kelias” arba trečioji “Teisės ir Teisingumo” partijos kadencija - pasirinkimas paprastas”, - tai praėjusį penktadienį pareiškė vienas iš Lenkijos “Trečiojo kelio” koalicijos, dalyvaujančios šalies parlamento rinkimuose lyderių, Lenkijos liaudies partijos vadovas Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.

Nors neabejotina, kad toks pareiškimas buvo dar vienas politiko bandymas mobilizuoti savo rinkėjus, mano vertinimu, tuo pačiu jis iš tiesų kone geriausiai atspindi pagrindinę intrigą ir net rinkimų rezultatų scenarijų.

Nors, kalbant apie Lenkijos rinkimus, tikrai nėra pamirštama paminėti, kad jų rezultatus gali nulemti mažosios partijos, dėmesys vis tiek pirmiausia krypsta į valdančiosios “Teisės ir Teisingumo” partijos bei jos pagrindinės ilgametės oponentės “Piliečių Platformos”, kuri šiems rinkimams subūrė Piliečių koaliciją dvikovą. O tai, mano požiūriu, gerokai iškreipia bendrą vaizdą.

Jei nepasirodys, kad apklausos klydo itin smarkiai, prieš rinkimus susidariusi situacija, mano vertinimu buvo būtent tokia, kokią įvardijo W.Kosiniakas-Kamyszas.

Jei “Trečiasis Kelias” įveiks koalicijoms numatytą 8 proc. rinkimų barjerą, tuomet, pasikartosiu, jei apklausos neklydo labai smarkiai, aš iš esmės nematau galimybių, kad dabartiniai valdantieji išliktų valdžioje. Nes tokiu atveju jie vargiai gautų daugumą (231 vietą) Lenkijos Seime net ir kartu su vienintele galima savo koalicijos partnere Konfederacija “Laisvė ir Nepriklausomybė” (trumpai - Konfederacija)

Nors skirtingų apklausų duomenys gana ženkliai skyrėsi, iš esmės jau senokai buvo aišku, kad į Seimą šį kartą pateks penkios arba, “Trečiojo kelio” nesėkmės atveju, keturios politinės jėgos - “Teisė ir teisingumas” (prognozuota nuo 31 proc. iki 38 proc. balsų), Piliečių koalicija (nuo 26 proc. iki 31 proc.), Kairieji (nuo 8 proc. iki 11 proc.), Konfederacija (nuo 8 proc. iki 10 proc.) ir minėtasis “Trečiasis kelias” (nuo 8 proc. iki 13 proc.), jei jo neištiks katastrofa.

Jokia kita politinė jėga tiesiog neturi net teorinių galimybių įsiterpti tarp jų ir patekti į Seimą. O tai padėtį daro pakankamai aiškią.

Esmė ta, kad iš mažųjų politinių jėgų tik “Trečiajam Keliui” galioja 8 proc., o ne 5 proc. rinkimų barjeras, nes jis rinkimuose dalyvauja, kaip partijų koalicija, o ne kaip viena partija. O, nepaisant to, kad, kai kurių apklausų duomenimis, “Trečiasis Kelias gali pretenduoti tapti net trečia didžiausia politine jėga Seime ir gauti net iki 13 proc. balsų, kitos apklausos rodo, kad šios politinės jėgos patekimas į Seimą prieš rinkimus vis dar buvo “paklaidos ribose”. Todėl atmesti šios partijos nepatekimo į Seimą nėra įmanoma.

O tai padėtį keistų iš esmės. Mat iš anksto yra visiškai aišku, kad net didžiausias prognozuojamas “Teisės ir Teisingumo” balsų skaičius, jei “Trečiasis Kelias” į Seimą pateks, neleis dabartiniams valdantiesiems net priartėti prie reikiamos daugumos parlamente, kad galėtų valdyti vieni.

Vieninteliai galimi jų koalicijos partneriai - euroskeptiška, ekonomine prasme itin liberali (netgi kraštutinė dešinioji būtent ekonomine prasme), akivaizdžiai antiukrainietiška ir, mano asmeniniu vertinimu, net iš dalies prorusiška Konfederacija.

Kol kas net ši partija deklaruoja neketinanti jungtis prie “Teisės ir Teisingumo”, kad sudarytų naująja valdančiają daugumą. Be to, abiems partijoms būtų itin sunku, o gal net neįmanoma suderinti būtent jų ekonomines programas ir nuostatas, kas iš tiesų yra labai rimtas kliuvinys koalicijai. Rimtesnis už bet kokius kitus skirtumus ir nesutarimus.

Tačiau esmė ta, kad, įvairiais skaičiavimais, net jei “Teisės ir Teisingumo” partija gautų apie 38 proc. balsų (kas, mano vertinimu, itin mažai tikėtina), o Konfederacija surinktų jiems prognozuojamus 8-9 proc., tokia net teorinė koalicija, atrodo, nesugebėtų užsitikrinti 231 vietos daugumos parlamente.

Tačiau padėtis visiškai pasikeistų, jeigu “Trečiasis Kelias” nepatektų į Seimą. Tokiu atveju, ypač, jei “Teisė ir Teisingumas” rinkimuose pasirodytų labai gerai, į Seimą nepatekusių politinių jėgų balsų perskirstymas laimėtojoms galėtų lemti, kad “Teisės ir Teisingumo” partija net viena sugebėtų priartėti prie daugumos parlamente. Tuomet galima net “Teisės ir Teisingumo” mažumos vyriausybė, jei koalicija su “Konfederacija” nebūtų sukurta.

Tuo tarpu, “Trečiojo Kelio” patekimo į Seimą atveju, įvairiais skaičiavimai, labiausiai tikėtina Piliečių koalicijos, Kairiųjų ir “Trečiojo Kelio” (viso partijos jau yra aiškiai deklaravę ketinimą sudaryti tokią koaliciją) valdančioji dauguma. Net jei labai trapi, būtent šiai koalicijai prognozuojama dauguma įvairiais skaičiavimais.

Šioms trims politinėms jėgoms svarbiausia, kad “Trečiasis Kelias” į Seimą patektų, nes nepatekimo atveju opozicijai nebeliktų jokių galimybių. Piliečių koalicijos ir Kairiųjų koalicija su Konfederacija itin mažai tikėtina.

Nors prognozės tokiomis aplinkybėmis (ypač rinkimų dieną, kai ne vienas mano skaitytojas gali šias prognozes skaityti net, kai jau bus aiškūs rezultatai) - tikrai nedėkingas dalykas, vis dėlto, kad būtų įdomiau, surizikuosiu paprognozuoti.

Taigi, mano prognozė (remiantis kitais analizės duomenimis) yra ta, “Trečiasis Kelias” į Seimą pateks. O Piliečių koalicijai, kairiesiems ir “Trečiajam Keliui” užteks balsų turėti daugumą parlamente ir galų gale sudaryti valdančiąją koaliciją.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda žada valdančiają koaliciją pirmiausiai siūlyti sudaryti rinkimų laimėtojams, o tai, ko gero, vis dėlto bus “Teisė ir Teisingumas”, todėl procesas gali užtrukti. Bet jei išsipildys mano prognozuojamas scenarijus, opozicijai vis tiek galiausiai pavyks perimti valdžią šalyje.

Beje, simboliška, kad toks scenarijus lemtų ne tik “Trečiojo Kelio”, kaip politinės jėgos, atėjimą į valdžią Lenkijoje, bet ir iš esmės “trečiajį kelią” Lenkijos politikai.

Mat minėtoji koalicija iš esmės reikštų ir ilgamečio “Teisės ir Teisingumo” bei “Piliečių platformos” priešpriešos dominavimo Lenkijos politikoje pabaigą. Nes minėtoji koalicija toli gražu nebebūtų ne tik “Piliečių palatformos”, bet ir Piliečių koalicijos valdžia. Joje net ir Donaldas Tuskas, net jei vėl grįžtų į premjero postą, toli gražu nebebūtų vienvaldis dominuojantis lyderis, o “Piliečių platforma” - viską diktuojanti kone vienvaldė politinė jėga.

Tačiau aptarus visa tai metas aptarti ir tai, kokie Lenkijos rinkimų rezultatai būtų naudingiausi Lietuvai ir kodėl.