Vienoje barikadų pusėje - Serbijos autokratas, Kremlius bei Rusijos ir Balkanų mafija, kitoje - demokratijos reikalaujantys serbai. Kodėl Vakarai iki šiol remia prezidentą A.Vučičių?

Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų "užmerktų akių" politika, siekiant geopolitinio stabilumo neramiame Europos regione, kelia vis daugiau abejonių

Pirmiausia visus, brangūs bičiuliai, noriu pasveikinti su jau Naujausiais Metais ir praėjusiomis Kalėdomis!

Tačiau ši pirmoji mano “Substack” kanalo Naujųjų metų tema, nors ir tiesiogiai susijusi su jau pasibaigusiu šventiniu laikotarpiu, tikrai nebus šventinė.

Vis dėlto, mano požiūriu, istorija, kurią noriu papasakoti, bei procesai, kuriuos šiandien ketinu aptarti, yra tikrai labai svarbūs ir mums. Nors, iš Lietuvos žiūrint, ypač karo veiksmų Ukrainoje ir Viduriniuosiuose Rytuose akivaizdoje, jie kartais gali atrodyti gana tolimi ir ne visuomet lengvai suprantami.

Be to, pradėti Naujuosius metus nuo šios temos verta dar ir dėl to, kad tai, kas pasaulyje vyksta dabar, mano požiūriu, be viso kito yra ir sisteminių Vakarų klaidų rezultatas. O šiandien noriu papasakoti apie dar vieną daromą itin pavojingą klaidą. Klaidą, kurios pasekmes, visai tikėtina, vienaip ar kitaip išvysime dar šiais metais.

Neabejoju, kad puikiai žinote, jog, kol Vakarai šventė Kalėdas (tiksliau viskas prasidėjo dar Kūčių vakarą), bene neramiausiame Europos regione - Balkanuose - prasidėjo tai, ką serbų protestuotojai vadina kova už demokratiją šalyje, o Rusija bei Kremliaus dainelę klusniai kartojanti Serbijos valdžia skelbia esant dar vienos “spalvotosios revoliucijos” bandymu.

Šiandien nepasakosiu to, ką jūs ir taip žinote - apie pačias dideles demonstracijas Belgrade, kurios tęsėsi kasdien kone visą praėjusią savaitę, o praėjusį šeštadienį buvo tarsi šių protestų kulminacija.

Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad Vakarai - tiek Europos Sąjunga, tiek ir Jungtinės Valstijos, nepaisant to, jog rinkimai, kurių rezultatai tapo šių protestų priežastimi, akivaizdžiai buvo neskaidrūs ir nesąžiningi (puikiai žinoma net apie rinkėjų iš Bosnijos Serbų Respublikos masinį vežimą balsuoti į Serbiją), iki šiol tyliai ar net garsiai palaiko Serbijos prezidentą Aleksandrą Vučičių ir rinkimų nugalėtojais oficialiai paskelbtus jo šalininkus.

Tuo tarpu pats A.Vučičius šių protestų akivaizdoje dar akivaizdžiau negu bet kada puolė į Rusijos glėbį. Jis ir jo vyriausybės vadovė Ana Brnabič net viešai skelbia, kad Rusijos žvalgybos iš anksto įspėjo oficialųjų Belgradą dėl būsimų riaušių Belgrade, kurių tikslas esą buvo sukelti naują “spalvotąją revoliuciją”. Serbijos prezidentas neramumų akivaizdoje net asmeniškai susitiko su Rusijos ambasadoriumi Serbijoje aptarti susidariusios padėties.

Tuo pat metu JAV ambasadorius Serbijoje, kad ir kaip atrodytų paradoksalu, iš esmės stojo į A.Vučičiaus pusę, nors tiesiai to ir neįvardydamas. Jis nė žodžiu nekritikavo Serbijos valdžios nei dėl suklastotų rinkimų, nei dėl policijos smurto, kurio taip pat buvo, tačiau viešai aiškino apie būtinybę “gerbti žmonių valią išreikštą prie balsadėžių” bei tai, kad “smurtui ir vandalizmui prieš valstybės institucijas nėra vietos demokratinėje visuomenėje”.

Nors šie vieši komentarai buvo diplomatiškai suformuluoti tarsi kreipimasis į abi priešpriešos puses, demokratijos siekiantys serbai ir demokratinių permainių Serbijoje rėmėjai visame pasaulyje tokius JAV ambasadoriaus žodžius ne be pagrindo įvertino, kaip paramą A.Vučičiui ir jo režimui.

Europos Sąjunga, kuri, priminsiu, dar 2014 metais pradėjo net narystės derybas su Serbija ir kuri A.Vučičiaus režimui jau yra skyrusi milijardus eurų finansinės paramos, iki šiol iš viso viešai net nekomentuoja įvykių Serbijoje.

Tad, kas čia vyksta? Kodėl Vakarai toliau remia Rusijai besilankstantį Serbijos diktatorių bei jau daug metų iš esmės nekreipia dėmesio į demokratijos reikalaujančios Serbijos visuomenės dalies viltis, kad ji, o ne diktatorius sulauks tarptautinės paramos?

Būtent apie tai ir bus šis mano komentaras. O tuo pačiu ir pasakojimas, ką iš tiesų remia Europos Sąjunga ir JAV. Nes be akivaizdžiai prorusiško diktatoriaus tuo pačiu Vakarai remia nei daugiau nei mažiau - pačią tikriausią Balkanų mafiją.