"Wagner": net kai kurias valstybes kontroliuojantis tarptautinis mafijos tinklas, kurio visai sunaikinti sau leisti negali net dėl maišto įtūžęs V.Putinas

Tačiau jokių naujų grėsmių Lietuvai J.Prigožino ir jo samdinių atvykimas į Baltarusiją nekelia. O norint suprasti tai, kas dabar vyksta su "Wagner", verta žvelgti ne į Baltarusiją, bet į Afriką

Baltarusijos gynybos ministerija mielai platina esą bendrų jų šalies pajėgų ir “Wagner” smogikų pratybų vaizdus.

Masinė Rusijos informacinė ataka, atrodo, šį kartą bent iš dalies pavyko. Net ir Lietuvoje prasidėjo diskusijos, kad Jevgenijaus Prigožino kontroliuojamos samdinių grupuotės “Wagner” smogikai iš Baltarusijos esą gali būti pasiųsti į Lietuvą. Maža to, tokios galimybės neatmetantys diskusijų dalyviai ėmė aiškinti, kad esą Lietuva tam net nėra pasirengusi.

Nėra labai nuostabu, kad šios informacinės atakos aukomis tapo ne vienas mūsų šalyje, kai net prezidentas Gitanas Nausėda viešai pareiškė nerimaujantis dėl to, kad “Wagner” samdiniai esą gali būti nukreipti prieš Lietuvą. Nors nuo pat pradžių man daug adekvatesnis atrodė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno vertinimas, kad “Wagner” samdiniai mūsų šaliai bent jau šiuo metu jokios realios grėsmės nekelia, nors padėtį stebėti, žinoma, būtina.

Vėliau nuraminti įsiaudrinusią dalies visuomenės vaizduotę pamėgino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Tačiau apie šią informacinę ataką ir mūsų reakcijas į ją jau komentavau “Substack notes” formatu. O jums, mano kanalo skaitytojai, esu žadėjęs papasakoti, kas iš tiesų vyksta su “Wagner” grupuote.

Tiesa, ir šia prasme vaizduotę audrinančių pareiškimų nuskambėjo net iš galingiausių pasaulio žvalgybų vadovų lūpų.

Britų žvalgybos MI6 vadovas Richardas Moore’as viešai pareiškė, kad pats Vladimiras Putinas sudarė sandorį su J.Prigožinu tam, “kad išgelbėtų savo kailį”.

Tuo tarpu JAV Centrinės žvalgybos agentūros direktorius Richardas Burnsas taip pat viešai aiškino, kad dėl savo kailio reikėtų verčiau jaudintis J.Prigožinui, o V.Putinas tik bando laimėti laiko.

Tad, kas gi iš tiesų vyko ir vyksta, o svarbiausia - ko laukti iš “Wagner”. Kokia gali būti pačios grupuotės ateitis? Kokius uždavinius ji dabar sprendžia? Būtent galimi atsakymai į šiuos klausimus ir audrina vaizduotę.

Tačiau šis mano pasakojimas - ne tiek apie “Wagner” ateitį Baltarusijoje. Jis - daug platesnis - apie tai, kuo ši grupuotė yra tapusi tarptautiniu mastu. Ir kas ją gelbėja nuo visiško sunaikinimo po surengto nesėkmingo maišto. O tuo pačiu ir kodėl net V.Putinas bent jau kol kas negali sau leisti jos iki galo sunaikinti.

Netgi atvirkščiai - bent jau iš dalies žemindamas pats save, Rusijos prezidentas po maišto Kremliuje asmeniškai susitiko su “Wagner” vadais, kuriuos dar ne taip seniai viešai grasino sunaikinti.

Ką visa tai reiškia?

Iš šio mano pasakojimo sužinosite, kodėl būtent į Afriką, o ne į Baltarusiją verta kreipti žvilgsnius, norint suprasti, ar “Wagner” apskritai išliks ir kokią grėsmę ji gali kelti ateityje.

Pabandysiu atsakyti į klausimą ir kam “Wagner” grupuotės reikia A.Lukašenkai, žinoma, išskyrus tai, kad jis, būtų buvęs tiesiog priverstas vykdyti Rusijos valią ir tuos samdinius priimti bet kokiu atveju.

Tačiau šį kartą verta pabandyti paaiškinti netgi kodėl ir pačiam Baltarusijos diktatoriui “Wagner” atsiradimo jo šalyje scenarijus - lyg “mana iš dangaus”. Beje, kone tiesiogine biblijine prasme.