Atsirado ir trečias liudytojas - bet kokiam oficialiam tyrimui viską atskleisti pasiryžęs buvęs VSD darbuotojas: "dėl klano, kurio dalimi seniai yra T.Gailius ir L.Jurgelaitis, esate visiškai teisus"

Nors ir netiesiogiai, mano šaltinių papasakotą istoriją TV3 studijoje patvirtino ir buvęs VSD vadovas Gediminas Grina

Kuo tikėti: Pranešėju Tomu Gailiumi ir žurnalistų Dovydo Pancerovo bei Birutės Dovidonytės šaltiniais, ar Mariumi Laurinavičiumi ir jo dviem šaltiniais iš vidaus žinančiais padėtį VSD bei buvusį Tomo Gailiaus vaidmenį šioje struktūroje?

Į tokį visuomenę dabar audrinantį klausimą visai netikėtai atsakymą pateikti ir net bet kokiam tyrimui jį patvirtinti pasiryžo dar vienas liudytojas - buvęs VSD darbuotojas.

Intriguojantis liudininko pasirodymas

Ši istorija iš pradžių atrodė su tikro detektyvo elementais. Po mano užvakar paskelbto rašinio, kuriame atskleidžiau Pranešėjo tapatybę ir, remdamas dviem liudininkais, paskelbiau visai kitokią istorijos, kurią pasakoja pranešėjas, versiją, gavau netikėtą žinutę.

Joje man nepažįstamas asmuo rašė:

“Sveiki, esu paprašytas patarpininkauti su jumis, perduodant šią žinutę: mano pažįstamas žmogus labai norėtų su jumis susisiekti. Tai yra buvęs VSD pareigūnas…”

Toliau žinutėje buvo šio buvusio pareigūno vardas ir pavardė - šioks toks jo apibūdinimas ir telefono numeris.

Ne tik pasiūlymas, bet ir pati situacija buvo tikrai netikėta - aš nei tarpininko, nei to žmogaus, kuris įvardijamas buvusiu pareigūnu, visiškai nepažįstu. Būdas susisiekti - taip pat pakankamai netikėtas.

Prisipažinsiu, iš pradžių suglumau. Kurį laiką net galvojau, ar tai negali būti kokia nors provokacija. Todėl mano atsakymas buvo lakoniškas: “Ačiū. Pagalvosiu”.

Tuomet pirmiausia ėmiau galvoti, kaip man prieinamais būdais nustatyti, ar susisiekti norintis žmogus yra bent jau tas, kuo prisistato. Pirmiausia, žinoma, pabandžiau išsiaiškinti, ar jis nėra susijęs su kuriuo nors mano šaltiniu. Gavau atsakymą - nesusijęs.

Galiausiai tapatybę patvirtinti pavyko. Tuomet, žinoma, nusiunčiau žinutę nurodytu telefono numeriu. Buvęs VSD pareigūnas pasiūlė pasišnekėti. Sutikau.

“Aš suprantu, kad Jūs pasitikite savo šaltiniais, bet aš su jumis susisiekti norėjau tam, kad savo ruožtu, kaip visiškai nepriklausomas šaltinis, patvirtinčiau: viskas, ką parašėte apie Tomą Gailių ir Liną Jurgelaitį, yra visiškai tiesa. Visiška tiesa yra ir tai, kad jie yra jūsų įvardyto klano nariai.

Mačiau, kad Dovydas Pancerovas klausė, ką įrodo faktas, kad jie yra kaimynai. Na, tai aš galiu dar kartą, remdamasis savo asmenine patirtimi VSD ir žiniomis iš buvusio darbo ten, paliudyti: jie yra ilgamečiai ir tikrai labai artimi draugai - ne vien atsitiktiniai kaimynai. O tas klanas, kurio nariais Jūs teisingai įvardijote tiek Jurgelaitį, kuris, bent jau mano laikais šiam klane, buvo net svarbesnis už Gailių, tiek ir pats Gailius, yra gerokai didesnis. Galiu vardyti ir kitas pavardes. Jų tikslas visuomet buvo užvaldyti ne vien VSD - jie norėjo valdyti viską.

Todėl, nors ir nežinau dabartinių detalių, iš to ką žinau apie klaną, galiu daryti išvadą - istorija, kurią papasakojote buvo bendras Jurgelaičio ir Gailiaus planas pašalinti VSD direktorių”.

Dar kartą apie visuomenės interesą žinoti

Toks buvusio VSD pareigūno liudijimas, nors jo aš asmeniškai ir nepažįstu, mano įsitikinimu, yra vertas paskelbti viešai, Tai ir vėl yra visuomenės interesas žinoti. Bet iškilo problema - paaiškėjo, kad viešai atskleisti savo tapatybės, bent kol kas, ir šis liudininkas nesutinka.

Paaiškino ir priežastį. Ji man pasirodė įtikinama. Tačiau problema liko. Šaltinius, kurių pasakojimais paremtą istoriją paskelbiau atskleisdamas Pranešėjo Gailiaus tapatybę aš asmeniškai pažįstu. Kaip ir minėjau per šias dienas jau ne kartą, jais visu 100 proc. pasitikiu.

Ar galiu skelbti man visiškai nepažįstamo žmogaus, kuriuo dėl to, žinoma, negaliu ir pasitikėti 100 proc., net jei jis yra buvęs VSD pareigūnas, bei kuris dar ir nesutinka atskleisti savo tapatybės, liudijimą? Ką daryti?

Galiausiai šovė mintis, kuri leido bent iš dalies patikrinti ir šio liudytojo motyvus, ir užsitikrinti bent dalinį nepriklausomą jo liudijimo patikimumą.

“O ar jūs sutiktumėte liudyti bet kokiam oficialiam tyrimui, jei toks būtų”, - paklausiau šio buvusio VSD pareigūno.

“Taip. Tai būtų iššūkis, bet oficialiam tyrimui liudyti aš sutikčiau. Tą galite ir viešai paskelbti”, - nedvejodamas atsakė pašnekovas.

Na, jei žmogus pasiryžęs liudyti bet kokiam oficialiam tyrimui, aš žinau jo tapatybę, nors ir negaliu atskleisti, tuomet jau šią informaciją tikrai verta paskelbti. Bent jau aš taip nusprendžiau. Įsišnekėjome.

Pašnekovo pasakojimas kuo toliau tuo labiau intrigavo.

“Remdamasis savo žiniomis apie klaną, galiu daryti prielaidą ir dėl to, kaip Sveikatos apsaugos ministerijoje atsirado Gailius. Mano prielaida - per Roką Petrašiūną, kuris buvo to paties klano narys VSD, o dabar, kaip rašė “Delfi”, yra itin įtakingas Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėjas.

O R.Petrašiūnas dar yra ir labai artimai susijęs su dabartiniu kandidatu į Vilniaus merus, buvusiu konservatoriumi Mykolu Majausku.

Pabrėžiu, kad tai, jog per R.Petrašiūną T.Gailius atsirado Arūno Dulkio vadovaujamoje ministerijoje, yra tik mano prielaida, žinant klano sudėtį ir veikimo modelius. Galėjo pasiūlyti tiesiogiai R.Petrašiūnas, galėjo per M.Majauską.

Bet R.Petrašiūno ir M.Majausko ryšys - jau ne prielaida. Tai - faktas.

O apskritai visa tai pasakoju, kad iliustruočiau, kaip klanas veikia ir į ką yra nusitaikęs”, - aiškino buvęs VSD pareigūnas.

Na, o man liko nuspręsti, ar tai taip pat paskelbti. Dar kartą atskirai kreipiausi į kiekvieną iš savo šaltinių, iš vidaus žinančių padėtį VSD. Abu patvirtino - buvęs VSD darbuotojas R.Petrašiūnas yra to paties klano narys.

Todėl nusprendžiau, kad kaip tik prieš rinkimus, kuriuose dalyvauja M.Majauskas tokia informacija tikrai yra visuomenės interesas žinoti. Juo labiau, kad M.Majauskas apie savo ryšį su R.Petrašiūnu dar tikrai turės laiko atsakyti ir paaiškinti jį visuomenei.

Buvusiam VSD vadovui - “deja vu” pojūtis

Dar vienas patvirtinimas, kad mano šaltinių, o dabar ir iki tol mano nepažinoto buvusio VSD pareigūno informacija apie šioje institucijoje veikusį klaną, kurio vieni svarbiausių veikėjų buvo Gailius ir Jurgelaitis, ne mažiau netikėtai iš buvusio VSD vadovo Gedimino Grinos lūpų ketvirtadienį nuskambėjo TV3 studijoje.

“- Aš gal pradėčiau nuo to, kad, kai aš paskaičiau gerbiamo Mariaus straipsnį vakar, tai man toks “retro” klausimas prieš akis atsistojo - tai, kaip dabar yra madinga sakyti, yra toks terminas - “deep state”. Visi žino ką tai reiškia. Tai VSD šitas klausimas visą laiką buvo būdingas - ir man vadovaujant Departamentui, - pradėjo aiškinti G.Grina.

- Jūs čia kalbat apie tą vadinamąjį “valstybininkų klaną”?

- Na, vadinkim… Man nesvarbu, kaip jie ten vadinasi - aš kalbu apskritai apie institucijose seniai veikiančius žmones, kurie visai natūralu, kad dalinai vairuoja instituciją. Tai šita prasme paskaičius vakarykštį tekstą, tai šiek tiek buvo toks “deja vu” savotiškas”.

Kas tai, jeigu, nors ir netiesioginis G.Grinos patvirtinimas, kad apie viską, kas parašyta mano buvusiame rašinyje, žinojo ir G.Grina, būdamas VSD vadovu?

Atsakymai į atsakymus arba mano paaiškinimai papunkčiui

Pasidalinęs tuo, kiek naujų tos informacijos apie Tomą Gailių ir jo priklausymą “valstybininkų klanui” VSD viduje patvirtinimų atsirado, pabandysiu pateikti savo komentarus ir dėl Dovydo Pancerovo bei Birutės Dovidonytės atsakymų į mano rašinį, nes to iki šiol nebuvau padaręs.

Pateiksiu tiek Dovydo ir Birutės atsakymus, tiek ir savo komentarus apie juos.

Dovydo ir Birutės atsakymas man:

1) Pagrindinė Mariaus teksto mintis, esą Pranešėjo istorija yra vadinamųjų „valstybininkų“ bandymas susigrąžinti įtaką – ši versija ne nauja, apie ją rašoma knygoje, klausėme apie tai ir paties Pranešėjo.

Mariaus tekste Pranešėjas su „valstybininkais“ siejamas per savo pavaduotoją. Ir štai du labai svarbūs momentai. Pirma, Pranešėjo teigimu, Mariaus minimą pavaduotoją pasiūlė būtent VSD vadovai Darius Jauniškis ir Remigijus Bridikis per pirmąjį jų pokalbį apie naują valdybą – pirmas knygos skyrius. Antra, priešingai nei rašo Marius, Nausėdos rinkiminių sąrašų tikrinimai buvo pavesti visai ne tam pavaduotojui.

Mano komentaras:

Toks įspūdis, kad šioje dalyje atsakinėdami Dovydas su Birute neatidžiai perskaitė, ką rašiau aš. Nes mano šaltiniai kaip tik ir teigė, kad dabartinis VSD vadovas Darius Jauniškis Tomą Gailių ir Liną Jurgelaitį knygoje minimos valdybos vadovu ir pavaduotoju paskyrė todėl, kad jau iki tol šie asmenys buvo visur “susistatę” savo žmones, kurie ir rekomendavo Jauniškiui jų kandidatūras į šias pareigas.

Apie tai, kam buvo pavesti Nausėdos rinkiminių sąrašų tikrinimai, aš iš viso nieko nerašiau. Bet ką keistų net jei Gailius, gavęs iš Jauniškio tuos sąrašus, juos tikrinti būtų pavedęs ne Jurgelaičiui, o kitam pavaduotojui. Kaip tai paneigia mano šaltinių teiginius, kad Gailius su Jurgelaičiu buvo VSD viduje veikusio klano nariai, kurie turėjo savo asmeninių tikslų sukelti šį skandalą?

Dovydo ir Birutės atsakymas man:

2. Dėl to, kad Pranešėjas dirbo Rusijoje. Net sunku atsakyti į tai, kas parašyta Mariaus tekste – ištisas skyrius kuria įspūdį, esą penktas pagal rangą VSD pareigūnas, be kita ko, VSD išsiųstas žvalgybinį darbą dirbti Rusijoje, dirbo priešiškai valstybei. Tačiau galiausiai tas skyrius užbaigiamas tokia citata: „Žodžiu, šiuo aspektu teko nusivilti – tenka pripažinti, kad jokio „rūkstančio ginklo“, bandydamas ieškoti tiesioginės „Maskvos rankos“ šį kartą neradau, nors kažkokių įtarimų, regis, vis dėlto būta.“

Tai bene geriausias argumentas, kad šitas tekstas yra manipuliatyvus taikymasis į svarbaus liudininko reputaciją, kad nereikėtų kalbėti apie jo pateiktus faktus.

Mano komentaras:

Nieko manipuliatyvaus čia nematau - detalės Gailiaus portretui, mano įsitikinimu, tikrai svarbios. O pats portretas svarbus nagrinėjant galimus Gailiaus motyvus pūsti tą patį skandalą, kuris jau kartą drebino Lietuvą ir jokių pažeidimų nerado nei STT, nei prokuratūra, nei Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Maža to, mano straipsnyje aiškiai pateikta ir priežastis, kodėl tas skyrius atsirado, pateiktas mano šaltinio paaiškinimas, kaip galima buvo manipuliuoti Pancerovu ir Dovidonyte, jiems tiesiog negalint patikrinti kai kurių dalykų. Nes knygoje Gailiaus darbas Maskvoje yra pateikiamas, kaip išskirtinio jo patikimumo įrodymas, tuo tarpu mano šaltiniai teigia, kad yra visiškai kitaip. Ir tą kitą pusę arba alternatyvią visos istorijos versiją kaip tik ir norėjau paskelbti visame straipsnyje, remdamasis savo šaltiniais, kuriais pasitikiu 100 proc.

Dovydo ir Birutės atsakymas man:

3. Marius rašo esą VSD reforma pradėta visai ne Pranešėjo pašalinimui, vadina tai absurdu, esą VSD per reorganizaciją VSD paliko ne vien Pranešėjas, bet ir kiti pareigūnai. Marius rašo: „Bet ką visa ši situacija galėtų turėti bendro su dėl tariamai vieno asmens sugalvota reforma, jei ji palietė gerokai daugiau žmonių?”

Tačiau net ir paties Mariaus paminėtuose žiniasklaidos straipsniuose ir teisminėse bylose VSD pareigūnai teigė: „Darbo netekę VSD pareigūnai Delfi teigė, kad reorganizaciją nutarta padaryti netrukus po to, kai pranešėjas suteikė informaciją tuometiniam Seimo NSGK pirmininkui. Taip esą siekta atsikratyti VSD vadovams nelojaliais asmenimis.“

Nuoroda: http://delfi.lt/.../prabile-zvalgai-tiesiai-sviesiai...

Apie tai pareigūnai liudijo ir mūsų knygai, ir visa tai yra aprašyta. Taip kalbėjo ir tie, kas Pranešėją pažinojo tik profesinėje aplinkoje.

Mano komentaras:

VSD reforma, mano šaltinių teigimu, buvo pradėta tam, kad institucija atitiktų šiuolaikines grėsmes. Ji buvo sumanyta gerokai iki Pranešėjo istorijos ir galiausiai įgyvendinta.

O jeigu bandoma remtis tik reforma nepatenkintų pareigūnų liudijimais, tai, mano manymu, būtų bent jau tendencinga. VSD mažų mažiausiai yra ir kita nuomonė dėl šios reformos, ką įrodo ir mano šaltinių komentarai, bet knygoje ši nuomonė nebuvo atspindėta. Mažų mažiausiai mano šaltiniai papildo ir praplečia visą vaizdą, kas ir buvo mano rašinio tikslas - parodyti, kad visa Pranešėjo pasakota istorija gali būti papasakota ir visiškai priešingai. Ir argumentų tai priešingai versijai yra daugybė.

Na, ir visiškai neįtikinamai skamba teiginiai, kad reforma sumanyta dėl vieno žmogaus, bet esą nukentėjo dėl jos daug daugiau pareigūnų.

Dovydo ir Birutės atsakymas man:

4. Aišku, Mariaus vyšnia ant torto, kad Pranešėjas dabar dirba ministerijoje, patarėju. Marius rašo, esą netiesa, kad Pranešėjas buvo išmestas į gatvę, esą išėjo susiradęs „šiltą vietelę“. Sunku pakomentuoti, kaip tai keičia knygoje pateiktus faktus, tačiau svarbu paminėti – palikęs VSD, Pranešėjas maždaug pusmetį neturėjo darbo. Mes pradėjome bendrauti tuo laiku, kai jis buvo bedarbis ir nesėkmingai ieškojosi naujo.

Ne mums spręsti, ar ministerija yra „šilta vietelė“, tačiau mūsų pirmieji pokalbiai įvyko prieš įsidarbinimą.

Mano komentaras:

Faktai yra tokie:

1.Pranešėjo niekas iš niekur neišmetė (o turint Pranešėjo statusą net negalėjo) - Gailius išėjo savo noru.

2. Gailiui buvo siūlomos kitos pareigos. Užimti tų pačių pareigų Pranešėjas negalėjo dėl labai objektyvaus reikalavimo mokėti anglų kalbą. Gailius anglų kalbos nemoka.

3. Pasirinkęs išeiti iš darbo, o ne sutikti su žemesnėmis pareigomis, kurias jis galėjo eiti atitikdamas reikalavimus, Gailius gavo tikrai solidžią išeitinę kompensaciją - tą viešai paaiškino Jauniškis. Taigi, būtent Gailius pasirinko pasiimti tą tikrai solidžią kompensaciją, o ne sutikti dirbti žemesnėse pareigose, atitinkančiose keliamus reikalavimus.

4. Išejęs iš darbo ir šiek tiek paatostogavęs Gailius (tikėtina to paties klano pastangomis, kaip teigia trečiuoju šaltiniu tapęs buvęs VSD darbuotojas) Gailius įsidarbino ministro patarėju.

Kaip visoje šioje faktų sekoje galima įžvelgti “išmetimą į gatvę” man nuoširdžiai sunku suprasti.

Nežinau apie kuriuos knygoje pateiktus faktus Dovydas ir Birutė klausia, naudodami jų nuolat kartojamą klausimą: “kaip tai keičia knygoje pateiktus faktus”, bet tikrai žinau, kad tiek knygoje, tiek ir viešojoje erdvėje aptarinėjant knygą buvo kuriama visiškai kladinga istorija, kad Pranešėjas neva “buvo išmestas į gatvę”. Būtent tai ir norėjau paneigti.

Kaip kažką keičia tai, kad Dovydo pokalbiai su Pranešėju prasidėjo prieš Gailiaus įsidarbinimą, tikrai nesuprantu.

Dovydo ir Birutės atsakymas man:

5. Viena nemaloniausių vietų Mariaus tekste, kur rašoma apie anglų kalbos mokėjimą-nemokėjimą, kur bandoma pasėti abejones, esą Pranešėju nepasitikėjo užsienio partneriai. Esą IRA teroristų sulaikymo operacija, už kurią Pranešėjas gavo valstybinį apdovanojimą, yra išsigalvojimas, kurio žurnalistai patikrinti negali. Esą neįmanoma patikrinti, ar Pranešėjas tiesiogiai dalyvavo operacijoje, esą tikėtina, kad nedalyvavo. „Galiu beveik garantuoti, kad šią legendą žurnalistai kūrė vien iš paties Tomo pasakojimo. Nes tokias detales gali žinoti tik operacijos dalyviai – ir tai ne visi.“

Ir visgi tai lengva patikrinti. Štai čia yra žiniasklaidos straipsnis apie minėtą operaciją ir bylą, kurioje juodu ant balto rašoma:

„2007-ųjų rugpjūtį Rokų poligone Kauno rajone Airijos pilietis Michaelas Campbellas apžiūrėjęs automatus ir snaiperinius šautuvus paprašė ginklų prekeiviu prisistačiusio lietuvio papasakoti apie trotilą – kiek jo reikia susprogdinti vyriausybinį šarvuotą automobilį. „Ginklų prekeivis“ iš tiesų buvo Lietuvos žvalgybos agentas, vykdęs bendrą slaptą antiteroristinę operaciją su britų tarnyba MI5. <...> Kriminaliniuose sluoksniuose žinomas šešėlinis veikėjas Dublino oro uoste 2007-ųjų kovą pranešė grupuotės atstovams – jums padės lietuvis Tomas. L.Campbellas uždegęs žalią šviesą – tarkitės su Tomu.“

Nuoroda: 15min.lt/n1998810

Mano komentaras:

Pati geriausia vieta, kur Dovydas ir Birutė akivaizdžiai patys demonstruoja, kaip jais buvo manipuliuojama. Mano šaltiniai abejones dėl Gailiaus dalyvavimo tiesioginėse derybose su teroristais grindė labai aiškiu argumentu - būtent tuo, kad Gailius nemoka anglų kalbos, ką liudija ne tik asmeniškai pažįstantis, bet ir su juo kartu dirbęs mano šaltinis. Jei ši informacija būtų netiksli, ir Gailius anglų kalbą būtų mokėjęs, jis būtų išėjęs į viešumą ir pademonstravęs savo mokėjimą - taip lengva paneigti, jei iš tiesų moki.

Tačiau tai - tik pirmasis argumentas. Dovydas ir Birutė patys pademonstruoja, kaip Gailiui buvo lengva jai manipuliuoti, kai remiasi tuo, kad teismo dokumentuose minimas vardas Tomas. Aš ne veltui Dovydo klausiau 15 min. laidoje “kiek Tomų dalyvavo operacijoje?”. Nes aš dabar jau žinau, kad NE VIENAS.

Dovydo ir Birutės atsakymas man:

6. Mes prašėme Pranešėjo, kad jis leistų publikuoti informaciją apie jo gautus apdovanojimus, nes tai parodo, kokio lygio VSD pareigūnas pateikė informaciją apie galimai neteisėtus tikrinimus. Todėl suprantama, kodėl Marius rašo, kad apdovanojimai nieko neįrodo: „Apdovanojimą gauti gali tiesiog kaip vadovas. Patys savaime apdovanojimai dažnai gali būti gal net labiau įtakos, o ne konkrečių nuopelnų rezultatas”.

Kažin, ar reikia tai komentuoti. Pranešėjas gavo apdovanojimus už tris VSD operacijas, kurios šiek tiek knygoje aprašytos (viena – išsamiai).

Mano komentaras:

Čia jau aš nemanau, kad verta kažką daugiau komentuoti - mano šaltiniai aiškiai paaiškino, kaip, kas, už ką ir kodėl gauna apdovanojimus - toli gražu ne labiausiai nusipelniusieji, o vadovai ir įtaką Departamente turintys. Dovydas su Birute galėtų pabandyti paieškoti tų vidurinės ir žemesnės grandies pareigūnų, kurie tikrai nepatenkinti tokia tvarka. Jie viską papasakotų.

Dovydo ir Birutės atsakymas man:

7. Mėgindamas paneigti Žygimanto Pavilionio istoriją, Marius ją netiesiogiai patvirtina: „Būtent aš Pavilionui nurodžiau šaltinius, kur ieškoti informacijos, kad minėtoje Ušacko šventėje dalyvavo ir Žiemelis, jei tos informacijos jam reikia. Ir dabar norite, kad aš patikėčiau, jog iš manęs gavęs informaciją, kur tos informacijos ieškoti, tai padaryti Pavilionis „pavedė“ VSD, o ne savo patarėjams Seime. Atleiskit, bet aš esu linkęs tikėti sveiku protu ir savo atmintimi, o ne Pranešėjo fantazijomis.“

Tačiau jau pirmuosiuose knygos puslapiuose rašoma, kad nuorodos internete buvo nebeaktyvios, todėl tam, kad jas būtų galima pasiekti, reikėjo specialių įrankių – būtent todėl ir prašyta VSD pagalbos.

Mano komentaras:

Nieko aš nepatvirtinu. VSD pagalbos ieškant net nebeaktyvių nuorodų tikrai nereikia. Tai įmanoma padaryti ir pačiam.

Bet svarbiau ne tai - jeigu Dovydas su Birute yra įsitikinę, kad Ž.Pavilioniui paprasčiau duoti užduoti techninį darbą atlikti VSD (ir kad VSD klusniai vykdo tokius nurodymus), tai čia jų įsitikinimo reikalas. Aš esu įsitikinęs, kad, jei nuorodos buvo neaktyvios ir jis kartu su savo patarėjais Seime niekaip negalėjo jų pasiekti, Ž.Pavilioniui buvo daug paprasčiau ir net greičiau pasiųsti savo patarėjus į šalia esančią Mažvydo biblioteką ir susirasti popierinį žurnalo Stilius egzempliorių.