Kas pranešėjo T.Gailiaus šeimą sieja su Rusija?

Šaltiniai, papasakoję kas iš tiesų yra jau kelerius metus nerimstantį skandalą Lietuvoje įžiebęs buvęs VSD pareigūnas, galiausiai sutiko atskleisti ir skandalingą, bet iki šiol viešai neskelbtą faktą

Nuo daugybės užuominų - prie faktų

“Ar gali būti, kad pranešėju tapęs buvęs VSD pareigūnas Tomas Gailius buvo įtariamas dėl kažkokių nederamų ryšių su Rusija arba jos tiesioginiais ar netiesioginiais atstovais ir būtent dėl to kilo konfliktas, pasibaigęs pranešėjo istorija?" - tokį klausimą vienam iš savo šaltinių, kurį pavadinau Linu, buvau uždavęs daugiau kaip prieš metus.

Tuomet, po ilgų pokalbių su Linu ir dar vienu mano šaltiniu, kurį pavadinau Roku ir kuris net asmeniškai buvo dirbęs su T.Gailiumi, todėl jį puikiai pažįsta, aš 2023 metų kovo 1 d. ryžausi čia - savo “Substack” kanale - pirmas Lietuvoje viešai atskleisti pranešėjo tapatybę ir papasakoti visiškai priešingą istoriją tai, kuri pasirodė knygoje “Pranešėjas ir Prezidentas” bei kuri iki šiol drebina Lietuvos politinę padangę.

Klausimas dėl galimų T.Gailiaus ryšių su Rusija nebuvo atsitiktinis. Dar 2020 metais, kai pranešėjo skandalas pirmą kartą iškilo į viešumą, aš klausiau Roko, ką jis mano apie patį skandalą ir Seimo nario Vytauto Bako pastangas pradėti parlamentinį tyrimą dėl pranešėjo pateiktos informacijos.

Beje, jeigu kartais pamiršote, pats V.Bakas, ko gero, turėjo būti VSD tyrimų objektas -bent jau todėl, kad buvo net tarp VSD viešose ataskaitose atsidūrusio dezinformacijos kanalo ekspertai.eu įkūrėjų.

Tačiau apie V.Baką 2020 metais mano šaltiniai nekalbėjo. O dėl T.Gailiaus, kuris tuomet dar buvo žinomas tik “pranešėjo” vardu, man buvo atsakyta pakankamai nedviprasmiška užuomina: “tirti reikėtų patį pranešėją. Beje, kaip tik dėl to, kuo tu pats labiausiai profesiškai domiesi”.

Kadangi pagrindinė mano profesinio susidomėjimo sritis jau ne vieną dešimtmetį yra Rusija ir jos įtakų sklaida bei priešiškos veiklos metodai, toks atsakymas mane tik dar labiau suintrigavo. Tačiau paaiškinti, ką nors daugiau apie savo įtarimus ir galimus T.Gailiaus ryšius su Rusija, tiek Rokas, tiek Linas tuomet griežtai atsisakė.

Tik užuominomis apie įtarimus dėl T.Gailiaus ryšių su šia Lietuvai priešiška valstybe Linas su Roku kalbėjo ir prieš metus, kai vis dėlto galiausiai sutiko atskleisti tai, kas jiems žinoma apie patį pranešėjo skandalą ir T.Gailiaus asmenybę bei jo aplinką, kurią šie mano šaltiniai nedviprasmiškai siejo su dar nuo 2006 metais Lietuvą sukrėtusios VSD karininko Vytauto Pociūno tragiškos žūties Breste išgarsėjusiu “valstybininkų klanu” - tiksliau to klano atstovais Valstybės saugumo departamente.

Jau tada Linas ir Rokas kone vienu balsu akcentavo ypač tamprų T.Gailiaus ryšį ir asmeninę draugystę su kitu buvusiu VSD darbuotoju Linu Jurgelaičiu. O L.Jurgelaitis dar V.Pociūno žūties tyrimo metu išgarsėjo ryšiais su bendrove “Dujotekana”, per kurią, kaip buvo tuomet įtariama, Lietuvoje galėjo veikti net Rusijos specialiosios tarnybos.

Tačiau, kaip ir minėjau dar prieš metus, nors ir sutikę apskritai papasakoti apie patį T.Gailių bei pateikti visiškai kitą kilusio skandalo versiją, tuomet mano šaltiniai nesutiko nieko konkrečiau pasakoti apie savo įtarimus dėl paties T.Galiaus ir jo šeimos rusiškų ryšių.

“Aš Tau pasakysiu tik tai, ką tikrai žinau. O tikrai žinau, kad Gailiumi nepasitikėjo užsienio partneriai. Tą tikrai žinau. Daugiau - kol kas tik gandai ir interpretacijos. Kitaip dabar kalbėtume ne apie Pranešėjo, o apie kažkokią kitą istoriją, gal net apie estišką Siimo (Hermanas Siimas - itin aukšto rango Estijos žvalgybų pareigūnas, 2008 metais suimtas už šnipinėjimą Rusijai" - mano pastaba) istoriją”, - kiek daugiau negu prieš metus, nors ir dar labiau intriguodamas mano vaizduotę, vis dėlto nieko konkretaus nepasakė Linas.

“Galiu papasakoti, ką pats žinau. Na, savo vertinimą, kaip žmogus su juo dirbęs. Tomas - jis visuomet buvo toks “rytietiškos orientacijos žmogus”. Gal čia ir ne geriausias argumentas, bet kolegos Maskvoje pasakojo, jog ten Tomas sūnų leido ne į tarptautinę vakarietišką, o į rusų mokyklą (beje, paskui jau aš pats atskleidžiau kokia iš tiesų yra ta mokykla - mano pastaba). Girdėjau, kad buvo klausimų dėl jo žmonos draugių Rusijoje, net dėl jos ir vaikų kelionių į Rusiją, neturint diplomatinio imuniteto. Tokia kažkodėl Rusiją visuomet mėgusi šeima - net nepaisant darbo specifikos”, - nieko konkretesnio negu tokie T.Gailiaus apibūdinimai iš asmeninės patirties tuomet nesutiko atskleisti Rokas.

Tačiau prieš kelias dienas sulaikiau lakoniškos Lino žinutės: “ar tau dar įdomūs Gailiaus šeimos ryšiai su Rusija?”

Atsakymas, manau, net ir mano šaltiniams buvo nuspėjamas, todėl ir pats klausimas, ko gero, buvo labiau retorinis.

Beliko suderinti kada ir kaip išgirsiu naują pasakojimą. Tiksliau faktus, kurių, pasak Lino, jis niekuomet nebūtų sutikęs atskleisti viešai, jei, jo paties teigimu, “Seimo komisija ar bet kuri kita institucija būtų norėjusi iš tiesų aiškintis tiesą, o ne tiesiog žaisti politinius žaidimus Lietuvos saugumo sąskaita”.

Kodėl atskleisti sutiko tik dabar?

“Suprask - tai neturėtų būti viešam nagrinėjimui skirti dalykai. Ir taip mes prieš metus tau daug papasakojome. Papasakojome tik todėl, kad patys tikėjomės, kad, jeigu bus koks nors oficialus tyrimas, jis iš tiesų aiškinsis visas aplinkybes.

Tikėjomės, kad, jeigu aiškinsis T.Gailiaus pateiktą ir knygoje “Pranešėjas ir Prezidentas” surašytą versiją, turės bent jau ištirti, ką papasakojome mes, o paskelbei tu. Taigi, turės išsiaiškinti viską ir apie patį T.Gailių - ne tik jo motyvus, bet ir tikrai įdomius ryšius.

Mes bandėme pasiūlyti ar tiesiog pasufleruoti tam tikras gaires tam tyrimui, kuris tikrai neturi vykti viešojoje erdvėje. Todėl ir kalbėjome užuominomis.

Bet faktų yra. Ir šiandien, kai tapo visiškai aišku, kad Seimo komisija virto politiniu farsu, kai net jos išvadose nevengiama atviro melo, aš esu pasirengęs atskleisti vieną faktą, kuris susijęs ne vien su T.Gailiumi, bet ir tiesiogiai su pačiu “pranešėjo skandalu”. Nes tas faktas galbūt padės kitu žvilgsniu pažvelgti į tą skandalą”, - tokio tikrai ilgo Lino atsakymo sulaukiau į, atrodytų, paprastą klausimą, nuo kurio pradėjau pokalbį.

Mat paklausiau aš to, koks klausimas kyla tiesiog savaime: “kodėl dabar?”

Tada nusprendžiau paklausti kitaip.

“Bet tu juk supranti, kad būtent dabar, kai Seimo komisija paskelbė tokias išvadas, pasipils kaltinimai “užsakytu T.Gailiaus puolimu”, gal net savotišku revanšizmu, vėl skambės teiginiai, kad čia neva VSD vadovybė taip bando diskredituoti tiek pranešėją, tiek ir Seimo Komisijos darbą?” - dar net neišklausęs pačių pažadėtų faktų apie T.Gailiaus šeimos ryšius su Rusija, bandžiau tolesniais klausimais atakuoti Liną.

“Žiūrėk - jeigu faktai kažką diskredituoja, o aš šiandien esu pasirengęs pateikti būtent faktus, o ne nuomonę, interpretacijas ar gandus, tai turbūt ne to, kuris pateikia faktus, o to, kurį tie faktai diskredituoja, problema. Ar ne?

Kaltinti mane “užsakytu T.Gailiaus puolimu” juokinga jau vien dėl to, kad, jeigu būtų kažkas “užsakyta”, tai tą informaciją būčiau turėjęs paviešinti tikrai ne dabar, o gerokai anksčiau. Bet neviešinau. Neviešinau tol, kol galėjau tikėtis, kad ji bus tiriama taip, kaip turėtų būti tiriama, jei kažkoks tyrimas iš viso vyksta.

Dėl to, kad VSD vadovybė per mane ar per tave dabar neva bando diskredituoti pranešėją irgi tas pats - būtų kažkas kažką norėjęs diskredituoti, šita informacija būtų viešai pasirodžiusi mažiausiai prieš metus, kai T.Gailius kartu su knygos “Pranešėjas ir Prezidentas” autoriais pradėjo antrąjį šio skandalo etapą ir buvo svarstoma, ar iš viso pradėti parlamentinį tyrimą dėl pranešėjo pateiktos informacijos, nors aš ją vadinčiau ne informacija, o dezinformacija.

Beje, jei jau visai atvirai, aš net nesu tikras ar VSD iš viso turi tą informaciją, kurią tau šiandien esu pasirengęs atskleisti, nes aš ją gavau tikrai ne iš VSD.

Tačiau tuo pačiu faktai, kuriuos šiandien ketinu pateikti galbūt padės išsklaidyti ir bet kokias abejones, dėl tiek mano, tiek Roko anksčiau pateiktų užuominų dėl T.Gailiaus ir jo šeimos keistų ryšių su Rusija”, - ramiai ir užtikrintai atsakymus į mano klausimus bėrė Linas.

Paslaptinga kelionė į Maskvą itin keistai sutapusiu metu

Štai tokia netrumpa išėjo įžanga, bet būtent nuo tokios įžangos pradėjome pokalbį ir su Linu. Ir ją papasakoti viešai man taip pat pasirodė tikrai svarbu.

Juo labiau, kad tai, ką išgirdau vėliau, mane iš tiesų šokiravo. Šokiravo tiek, kad iš pradžių net nenorėjau patikėti, kad tai tiesa.

“Pradėkim tiesiog nuo chronologijos. Nes būtent chronologija šiuo atveju gali atskleisti visą įdomumą”, - pradėdamas savo pasakojimą iš karto pasiūlė Linas.

Nors, prisipažinsiu, iš pradžių nieko nesupratau, bet, žinoma, neprieštaravau.

“Taigi, 2020 metų vasarį Seimo narys V.Bakas staiga paprašė Seimo valdybos inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją dėl „galimo neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo“, bet valdyba tyrimą inicijuoti atsisakė, o tuometis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas paskelbė, kad pranešimas dėl galimai neteisėtai rinktos informacijos nepasitvirtino.

Tačiau jau tų pačių metų kovo 4 d. V.Bako turėta informacija atsiduria žiniasklaidoje - agentūra BNS paskelbia, kad egzistuoja aukšto rango žvalgybos pareigūnas, kuriam , ko gero yra suteiktas pranešėjo statusas. O tas pareigūnas neva informavo Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones. Ir tai neva buvo daroma neteisėtai.

Taip prasidėjo viešas “pranešėjo skandalas”, bet tą pačią dieną pasigirdo ir kalbos, kad, nutekinus informaciją žiniasklaidai, tuo pačiu iš esmės atskleista ir pranešėjo tapatybė”, - kartas nuo karto žvilgtelėdamas į savo užrašus, tarsi bijodamas kažkur suklysti, ėmė dėstyti Linas.

Aš vis dar nieko nesupratau: kodėl tokia chronologija svarbi ir kodėl iš viso pradedama taip iš toli?

Tačiau Linas tęsė būtent chronologine tvarka: “Kovo 5 d. tas pats Seimo narys V.Bakas socialiniame tinkle “Facebook” paskelbia, kad pranešėjas neva buvo net tardomas VSD direktoriaus pavaduotojo kabinete. Tuomet jau VSD vadovas D.Jauniškis surengia specialią spaudos konferenciją, kurios metu neigia žinias apie daromą spaudimą pranešėjui. Tačiau V.Bakas pasakoja, kad pranešėjas paprašė atostogų, bet VSD vadovybė atsisakė jas suteikti. D.Jauniškis, patvirtina, kad atostogos nebuvo suteiktos “kol paaiškės teisinės aplinkybės”. Kovo 10 d. įvyksta uždaras Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos posėdis dėl jau įsisiūbavusio pranešėjo skandalo”.

Tuomet jau aš nebeištvėriau: “visa tai daugiau ar mažiau žinoma, bet kodėl tai svarbu?”

“Svarbu todėl, kad būtent tokiomis aplinkybėmis, Lietuvoje ne juokais įsisiūbavus “pranešėjo skandalui”, visa T.Gailiaus šeima, išskyrus patį T.Gailių, taigi, jo žmona, sūnus ir dukra 2020 metų kovo 11 d. staiga išvyksta… ne - išvyksta tikrai ne atkurtos Nepriklausomybės švęsti, nes visa šeima staiga iškeliauja į Lietuvai priešišką valstybę - Rusiją. Jei dar tiksliau - į Maskvą”, - būtent šie žodžiai mane iš pradžių pribloškė tiek, kad net nenorėjau patikėti.

“Ar tu tikrai neklysti? Kiek patikima ši informacija, nes ja tikrai sunku patikėti”, - pirmiausia sureagavau tokiais žodžiais.

Juk iš tiesų sunku patikėti, kad tokiomis aplinkybėmis, kai Lietuvoje galimai išviešinta jo tapatybė, o jis pats atsidūrė milžiniško skandalo epicentre, svarbiausios VSD valdybos vadovas ne tik išsiųstų, bet ir apskritai išleistų savo šeimą į priešišką Lietuvai šalį, apie kurios keliamas grėsmes ir rengiamas provokacijas metai po metų nuolat viešai įspėja pats Valstybės saugumo departamentas.

“Informacija visiškai tiksli - žinau net kokiu maršrutu buvo vykstama. Bet svarbiausia - ne tai. Svarbiausia, kad šią informaciją tikrai įmanoma patikrinti, todėl, patikėk, nebūčiau toks kvailas, kad skelbčiau tokius dalykus nebūdamas 100 proc. įsitikinęs”, - neleido suabejoti Linas.

“Ar tai reiškia, kad kelionė buvo kažkaip susijusi su kilusiu skandalu? O gal ir pats T.Gailius planavo vykti kartu, bet jo neišleido atostogų? Ar žinomas kelionės tikslas?”, - mano klausimai pabiro lyg iš gausybės rago.

“Nurimk. Sąmokslo terorijų, esant tokiai informacijai, iš tiesų galima prisigalvoti įvairių ir daug. Tačiau aš sąmokslo teorijomis neužsiimu - aš dėstau faktines aplinkybes, kurios, mano vertinimu, nusipelno atskiro tyrimo.

Nes ne tiek dėl smalsumo, kiek dėl Lietuvos nacionalinio saugumo būtų pravartu išsiaiškinti, kas T.Gailių ir jo artimuosius taip siejo su Rusija, kad visa aukšto rango VSD pareigūno šeima į Lietuvai priešišką šalį pasirinko išvykti net tokiomis tikrai neeilinėmis aplinkybėmis - pačiame tokio skandalo, į kurį įsivėlė jų vyras ir tėvas, sukūryje.

Turbūt visi sutiks, kad net ir normaliomis aplinkybėmis informacija apie svarbiausios VSD valdybos viršininko šeimos keliones į Rusiją turėtų kelti ne vien nerimą, bet ir įtarimų. O apie dar labiau tokiomis aplinkybėmis padidėjusias grėsmes ir rizikas tam tuomečiam svarbiausios Lietuvos VSD valdybos viršininkui, kuriam tos grėsmės tarsi ir turėtų rūpėti, aiškinti tikriausiai nereikia. Nepaisant to, kryptis nepajudinama - Rusija”, - apibendrino Linas.

Beje, itin neįprastos, kaip priminė Linas, tokiai kelionei buvo ne vien Lietuvoje kilusio skandalo aplinkybės.

Esmė ta, kad 2020 metų kovo pradžioje pasaulis jau gyveno COVID-19 pandemijos nuotaikomis, o tų pačių metų kovo 16 d. Lietuvoje įvestas ir visuotinis karantinas. Kaip tik tą dieną T.Gailiaus šeima suskubo grįžti iš Rusijos į tėvynę. Bet iš viso atsisakyti kelionės, panašu, nebuvo linkusi jokiomis aplinkybėmis.

Kodėl meluoja T.Gailius ir Seimo komisija?

Rokas visą šį Lino pasakojimą išklausė tylomis.

Tačiau jam baigus prabilo: “ar dabar nebekyla abejonių, kodėl dar 2020 metas aš tau sakiau, kad tirti reikia patį pranešėją? Ar aišku, kodėl kalbėjau apie sūnaus mokyklą, žmonos drauges Rusijoje ir patį Gailių, kaip “rytietiškos orientacijos žmogų”? Daugiau pasakyti tuo metu tikrai negalėjau. Tačiau įtarimų buvo kilę jau tikrai seniai. Ir ne man vienam.

Ir, beje, net ir tai dar ne viskas, ką reikėtų apie apie šį buvusį VSD pareigūną ištirti.

Pranešėjas ir jo šalininkai, žinoma, ir dabar kalbės apie kažkokį ant jo pilamą purvą, bet faktų paneigti neįmanoma. Juo labiau, kad tai - tikrai ne vienintelė jo artimųjų kelionė į Rusiją po to, kai T.Gailius baigė darbą Maskvoje ir tapo tos svarbiausios VSD valdybos viršininku. Valdybos, kuri disponavo pačia jautriausia informacija”.

Tuo šį pasakojimą tikriausiai galima būtų ir baigti, jei ne dar vienas faktas, kurį man pavyko sužinoti jau be šių mano šaltinių pagalbos.

Pačios Seimo komisijos medžiagoje, pasirodo, yra nedviprasmiškas dokumentas, kuris visiškai paneigia ir net melu paverčia tiek pačias šios komisijos išvadas, tiek ir T.Gailiaus tiek ilgai skelbtą kone svarbiausią žinią.

Mat tiek pagrindinis paties T.Gailiaus skelbtas kaltinimas, tiek ir viena svarbiausių Seimo komisijos išvadų dalis iš esmės yra apie tai, kad VSD esą neteisėtai talkino tuomečiam kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai tikrindami išskirtinai tik jo aplinką. Esą jokių kitų kandidatų aplinkos VSD nebuvo tikrinamos - išmtinai tik G.Nausėdos.

VSD visuomet teigė, kad tikrintos visų kandidatų aplinkos, nes tokios yra VSD funkcijos.

Dabar man pavyko tiesiogiai išgirsti Žvalgybos kontrolieriaus išvadų apie atliktą tyrimą citatas, kurios visiškai prieštarauja tiek T.Gailiaus teiginiams, tiek ir komisijos išvadoms.

Beje, iš karto noriu nuraminti, kad niekas jokios valstybės paslapties man neišdavė, nes ta žvalgybos kontrolieriaus atlikto patikrinimo apibendrinimų dalis, kurią gavau progą išgirsti ir jums pacituoti, nėra įslaptinta. Nors ji ir yra tarp viešai neprieinamų dokumentų, pati ši išvada nėra įslaptinta.

O tame dokumente aiškiai parašyta: “Vykdant Komisijos prašymą nenustatyta, kad:

1. nenustatyta, kad kurio nors kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus aplinka ar su ja susiję asmenys nebuvo tikrinami;

2. nenustatyta, kad VSD vadovybė priėmė sprendimą pradėti kokį nors atskirą tyrimą, skirtą nustatyti galimas rizikas Lietuvos prezidento rinkimams ar pavedimą tikrinti visų ar kai kurių kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus aplinkas ir susijusius asmenis;

3. nenustatyta, kad VSD pareigūnai, atlikdami asmenų patikrinimus ir/ar tyrimus, vykdė neteisėtus veiksmus;

4. nenustatyta, kad VSD surinkta informacija apie tikrintus VSD, RIS valstybės ir kituose žinybiniuose registruose, informacinėse sistemose ir duomenų bazėse bei tikrintus (tiriamus) tyrimuose asmenis būtų perduota tretiesiems asmenims ir/ar institucijoms pažeidžiant Žvalgybos įstatymo nustatytą tvarką.

Taigi, visi išvardinti dalykai buvo nenustatyti to pareigūno, kuris vienintelis turi galimybę reliai tokius dalykus tirti - Žvalgybos kontrolieriaus.

Kitaip tariant, ši informacija nepasitvirtino. Tačiau išvadose vis tiek atsirado visiškai priešingi teiginiai, iki šiol visiškai priešingai teigia ir pranešėjas.

Tad ar pranešėjo teiginiai ir komisijos išvados neturėtų būti vadinamos paprasčiausiu melu?

Mano šaltiniai, kurie patys skaitė įslaptintą Seimo komisijos išvadų dalį, teigia, kad “viskas ten baltais siūlais siūta - ne vien ta dalis, kad tikrinta esą vien G.Nausėdos aplinka. Pavyzdžiui, iš įslaptintos medžiagos galima daryti išvadą, kad bet kokie įtarimai dėl tariamo G.Nausėdos pažeidžiamumo ne tik nėra pagrįsti įrodymais - atvirkščiai: įrodymai pagrindžia, kad įtarimai dėl to pažeidžiamumo taip pat nepasitvirtino”.

Kai apie tai papasakojau savo šaltiniams Linui ir Rokui, jų vienas kitą papildantį atsakymą, ko gero, galima būtų apibendrinti taip: “mes priėjimo prie įslaptintų Seimo komisijos išvadų neturime, todėl jų ir nekomentuosime. Tačiau nuo pradžių žinojome, kad visa ši istorija yra tikrai ne tokia, kokią buvo ir iki šiol yra bandoma pateikti viešai. Todėl ir toliau keliame paprastą klausimą: ar kas nors imsis tirti, kodėl apskritai buvo sukeltas šis skandalas ir kokie yra tikrieji skandalo sukėlėjo bei jo šeimos ryšiai su Rusija”.

Kremliuje trina rankas

Na, o pabaigai - visiškai apibendrindamas, pridėsiu jau savo paties analitinį komentarą, kodėl, mano įsitikinimu, visa tai, ką čia paskelbiau yra tikrai itin svarbu Lietuvos nacionalinio saugumo prasme.

Pradėsiu nuo to, kad aš jau anksčiau savo “Facebook” paskyroje buvau pateikęs istorijos dėl Žvalgybos kontrolieriaus institucijos chronologiją - nuo milžiniškų konservatorių ir kitų valdančiųjų pastangų tokią instituciją sukurti iki valdantiesiems tikrai tikusio Nortauto Statkaus paskyrimo kontrolieriumi, o jau tada - iki pranešėjo komisijos, kurią nepamirškime iš esmės sudarė tik valdantieji, išpuolio prieš Žvalgybos kontrolierių. Išpuolis surengtas, kai kontrolierius atsisakė patvirtinti, tai, ką Komisija buvo iš anksto sumaniusi ir, laikydamasis įstatymų, pateikė Komisijos netenkinusius atsakymus.

Kai tą chronologiją pateikiau dar nežinojau, kad Komisijos pateiktos išvados visiškai prieštaraują tam, ką nustatė Žvalgybos kontrolierius. Tuomet galvojau, kad Žvalgybos kontrolierius net pačiose išvadose užsipultas tik dėl to, kad atsisakė vykdyti neteisėtus Komisijos pavedimus.

Tačiau pranešėjo skandalas parodė, kad Lietuvos politikai gali kardinaliai pakeisti savo poziciją priklausomai nuo partinių-politinių interesų. Ir net Lietuvos nacionalinis saugumas tokiu atveju, deja, bet lieka visiškai antraeilis dalykas. Lieka net tiems, kurie garsiausiai deklaruoja rūpestį nacionaliniu saugumu.

Priminsiu, kad 2020 metais konservatoriai ir kiti valdantieji net nebuvo linkę kažką tirti dėl “pranešėjo skandalo” - nebent deleguoti šias funkcijas Žvalgybos kontrolieriui. Bet viskas pasikeitė, kai pamatė, kad šį skandalą gali išnaudoti kovoje prieš G.Nausėdą.

Kas dėl to trina rankas? Žinoma, kad Kremlius. Juk tokiu atveju bet kam gali būti taip lengva manipuliuoti politikų interesais.

Bet šiuo konkrečiu atveju dar įdomiau sutampa ilgalaikiai Rusijos interesai silpninti Lietuvos žvalgybos tarnybas, jas diskredituoti karo akivaizdoje, kelti sumaištį ir atitraukti dėmesį nuo svarbiausių problemų su faktais, kad tiek T.Gailiaus kaltinimai, tiek ir Komisijos išvados bent jau kai kuriose vietose buvo akivaizdžiai melagingi.

Tuomet jau tikrai kyla klausimas, ar tai - tiesiog dar vienas lietuviškas politinis šou? O gal Rusijos užsakytas ir vėliau taip pat ir su jos pagalba toliau manipuliuojamas politinis šou?

Kai tikrai ne be pagrindo kyla rimtų abejonių dėl skandalą įžiebusio T.Gailiaus ir jo šeimos ryšių Rusijoje, į tokį klausimą reikėtų atsakyti.

Bet ar kas nors Lietuvoje gali to imtis?