Sprendimo pašalintį J.Prigožiną būtent dabar priežasčių reikia ieškoti slaptose "Kremliaus bokštų" kovose Afrikoje

Nors beveik neabejotina, kad "Wagner" vadeivos nužudymą palaimino V.Putinas, o surengtas maištas yra viena svarbiausių susidorojimo priežasčių, verta atkreipti dėmesį į tai, kas vyko pastaruoju metu

Tai, kad “Wagner” grupuotės vadeivos Jevjenijaus Prigožino gyvenimą po nesėkmingo maišto ir kruvino “teisingumo maršo” į Maskvą nutraukė žūtis lėktuvo katastrofos metu, tikriausiai gali nustebinti nedaugelį.

Tačiau kodėl kone visų svarbiausių “Wagner” vadeivų nužudymas (be J.Prigožino lėktuvo katastrofoje žuvo dar du svarbiausi) surengtas būtent dabar, kai atrodė, kad Vladimiro Putino sandėris, su J.Prigožinu, sudarytas po maišto, ne tik veikia, bet ir “Wagner” vadeiva turi tikrai svarbių būtent Kremliaus jam skirtų užduočių Afrikoje?

Negi V.Putinas, prieš porą mėnesių iš esmės sutikęs su asmeniniu pažeminimu, kai vietoj savo paties viešai žadėto maištininkų sunaikinimo su jais asmeniškai susitiko ir sudarė minėtą sandėrį Kremliuje, dabar veikė vien apakintas keršto jausmo ir nebekreipdamas dėmesio į savo sukurtos “mafijos valstybės” interesus?

“Putinas pasižymi tuo, kad dažniausiai mano, jog kerštas yra patiekalas, kurį geriausia patiekti šaltą”, - ši tikrai pranašiška pasirodžiusi JAV Centrinės žvalgybos agentūros vadovo frazė, ištarta Aspeno forume šią vasarą, pamažu virsta tikra kliše. Kliše, naudojama tiek ekspertų, bandančių paaiškinti, kodėl J.Prigožinas su dar dviem svarbiausiais “Wagner” vadeivomis pašalintas būtent dabar, tiek kitų apžvalgininkų.

Bet ar po maišto prabėgę du mėnesiai tikrai reiškia, kad “keršto patiekalas” jau pakankamai “atšalo”? Ypač, kai nužudymas surengtas taip demonstratyviai.

“Susiklostė palankios aplinkybės - visa “Wagner” vadovybė galėjo būti sunaikinta vienu metu”, - taip, apeliuodami į faktą, kad vienu lėktuvu skrido visi trys pagrindiniai grupuotės vadeivos (J.Prigožinas, Dmitrijus Utkinas ir Valerijus Čekalovas) argumentuoja kiti ekspertai.

Bet ar vėliau tos aplinkybės nebūtų lygiai taip pat susiklostę?

Bent jau man argumentuotam atsakymui ir toliau kažko trūktų. Ypač po to, kai viešai paaiškėjo, jog J.Prigožinas po maišto ne tik laisvai keliavo po Rusiją, ne tik susitikinėjo su aukščiausio rango politikais ir valdininkais (pranešama, kad tokie susitikimai Maskvoje vyko net J.Prigožino žūties dieną - rugpjūčio 23-ąją), bet ir neseniai dalyvavo net Rusijos-Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime. Nors ir iš užkulisių, bet dalyvavo. Tiksliau jam buvo leista ten dalyvauti.

O vos ne žūties išvakarėse J.Prigožinas paskelbė pirmąjį savo vaizdo įrašą po nepavykusio maišto. Ir jį paskelbė būtent iš Afrikos, žadėdamas padaryti Rusiją dar didingesnę ir galingesnę, o Afriką - “laisvesnę”.

O dabar, vietoj to, kad J.Prigožinas tuos savo pažadus įgyvendintų, o Kremlius bent jau pažiūrėtų, kaip jam sekasi, pasaulį vos po poros dienų sudrebino tiesiog demonstratyvi lėktuvo katastrofa.

Kaip visa tai suderinti?

Būtent apie tai ir bus šios dienos mano komentaras. Mano galva, aš radau atsakymus į visus šiuos ir kai kuriuos kitus klausimus, todėl savo įžvalgomis jau galiu pasidalinti ir su jumis, mano “Substack” kanalo prenumeratoriai.

Ir manau, kad paveikslas po visų šių paaiškinimų tikrai turėtų tapti aiškesnis.